Naršyklė nepalaiko JavaScript!

bett

bett2010

 Toliau pateikiami Audronės Neniškytės įspūdžiai iš lankytų 2009 ir 2010 metų BETT parodų Londone


Ir vėl BETT!!!

     Šiemet vėl nusišypsojo laimė pabuvoti BETTe. Ten apsilankiau kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro projekto „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“ dalyviais.

     Kaip ir kiekvienais metais parodoje atsispindėjo pagrindinės informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo sistemoje ir konkrečiai ugdyme tendencijos ir naujovės. Pasirinkau  IKT kryptis, kuriomis domėjausi parodos metu.

     Pirmiausiai, žinoma, domino interaktyvios lentos ir panašūs produktai. Tai, ką pamačiau, pranoko visus mano lūkesčius. Produktų su interaktyviais paviršiais buvo daug. Gana daug kompanijų gamina interaktyvias lentas, kurios viena nuo kitos skiriasi veikimo technologijomis, nulemiančiomis, kaip lenta yra valdoma: pirštu, specialiu pieštuku ir pan.

     Parodos naujovė – nauji Smart Technology kompanijos interaktyvūs produktai: lentos su dual touch (dvigubo prisilietimo) funkcija, įgalinančia vienu metu prie lentos dirbti 2 žmones (kiekvienam iš jų sukuriamas atskiras darbo laukas); lentos priedėlis Touch Recognition (prisilietimo atpažinimo) , kuris diferencijuoja rašiklio (rašymui, piešimui), piršto (manipuliavimui objektais, žodžiais) ir delno ar kumščio (nutrynimui) prisilietimą; SMART Table (BETT 2010 finalistas) – stalas su interaktyviu paviršiumi, jautriu rankų prisilietimams (46-47 nuotr.). Didžiausias efektas yra tas, kad ekranas reaguoja į daugelį prisilietimų vienu metu ir tuo pačiu metu prie stalo gali dirbti daug žmonių su daug įvairių failų. Ekranas diferencijuoja judesius, todėl objektus jame galima tempti, prisitraukti, padidinti, pasukti ir pan. Šis produktas yra sukurtas vaikams kaip interaktyvaus mokymosi centras, todėl jo valdymas lengvas, intuityviai nuspėjamas. Keletas kompanijų taip pat eksponavo touch screen (liečiamas ekranas) technologiją naudojančius interaktyvius LCD ir plazminius ekranus. Jų pranašumas prieš interaktyvias lentas toks, kad jie veikia be projektoriaus, todėl su jais naudojamų programų spalvos labai ryškios, natūralios. Šių produktų tarpe išsiskyrė Inclusive Technology kompanija (BETT 2010 nugalėtoja), sukūrusi interaktyvų Plazma įvairių dydžių ekraną (15-19 nuotr.) .

     Labai sužavėjo projekcinės sistemos, paverčiančios bet kokį paviršių (stalą, lubas, grindis, sienas) interaktyviu - reaguojančiu į judesį, prisilietimą. Rankos, kojos (7,8,62,74 nuotr.) ar kitos kūno dalies judesiu ar prisilietimu projektuojamas paveikslas gali sudužti ir išsisklaidyti, subyrėti, būti nubraukiamas, vaizduojamas vandens paviršius - raibuliuoti, jį galima teškenti, vaizduojami muzikos instrumentai – pradėti groti. Tokias technologijas demonstravo OM Interactive, Sensory Scientia LTD, Experia kompanijos (interaktyvios aplinkos, pvz. sensoriniai kambariai).

     Labai sudomino specialiųjų poreikių vaikams skirtos įvairios interaktyvios muzikos kūrimo ir „žaidimo muzika“ programos: Soundbeam kompanijos (63-65 nuotr.) stulbinantis produktas, leidžiantis kiekvienam, kuris geba atlikti nors mažiausią judesį ranka, dalyvauti muzikos kūrimo procese (judinant rankas virš sensorinių mikrofonų, keičiasi grojamos melodijos tembras, tempas, pasigirsta nauji motyvai), Designs in AirLTD kompanijos priemonė Musii - Multi Sensory Interactive Inflatable (muzikos ir šviesos efektų išgavimas liečiant, spaudant interaktyvų pripučiamą objektą) Skoogmusic LTD (56-57 nuotr.) kompanijos produktas The Skoog (muzikos kūrimas, grojimas interaktyviais muzikos instrumentais, programą valdant minkštu kubų jį spaudžiant ar liečiant).

     Parodoje mane taip pat domino (ir jos yra finansiškai prieinamos mums) skaitmeninės mokymo programos specialiųjų poreikių mokiniams. Tarp daugybės siūlomų programų patiko jaunesnio amžiaus vaikams skirtos Q&D MULTIMEDIA kompanijos programos Busy Things (naudojama tinkle už registracijos mokestį) ir Pretty Things (BETT 2010 finalistas). Tai vaikų kūrybinius, konstrukcinius ir kitokius gebėjimus ugdančios programos. Labai patiko kompanijos Yang Digital Planet S.A. Lenkijos specialiojo ugdymo specialistų sukurta 7-nių programų serija eduSensus, skirta kalbos ir įvairių kitokių vystymosi sutrikimų turinčių vaikų ugdymui. Jeigu tai būtų galima lokalizuoti lietuvių kalbai, tai būtų nepamainoma priemonė logopedų ir spec. pedagogų darbe.

     Parodoje buvo daug gerų matematikos kompiuterinių programų jaunesnio amžiaus ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Be to jau antrus metus iš eilės mano dėmesį patraukia Numicon (10 nuotr.) matematikos mokymo sistema, kuri taikoma ir specialiųjų poreikių mokiniams bei ankstyvajai intervencijai. Sistemą sudaro skirtingų spalvų detalės su skylutėmis skaičiavimui (kiekvienam skaičiui ta pati spalva). Yra parengta išsami metodika ir kompiuterinė programa.

     Taip pat sudomino keletas internetinių svetainių su resursais tinkle: www.tes.iboard.co.uk  (daug veiklų interaktyvioms lentoms ir ne tik; šiuo metu galima naudotis nemokamai) www.englishfromengland.co.uk  (anglų kalbos mokymui jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus užsieniečius; tinklo licenzija mokyklai - 135£; manau, kad priemonės labai tiktų mokymosi sunkumų turintiems mokiniams)

 


BETT 2009

 

  Dalis BETT panoramos   Autorė parodoje

      Šia kelione buvau apdovanota 2008 m. lapkričio 10-14 dienomis Vilniuje vykusioje Lietuvos švietimo pertvarkos 20-mečiui skirtoje mokymo priemonių parodoje „Edukacinė mokytojų kūryba" už parengtą mokomąją kompiuterinę priemonę  „Mokytis kalbėti padeda kompiuteris". Šioje parodoje kelione į Londoną buvo paskatinti 5 mokytojai iš daugiau kaip 700 joje dalyvavusių pedagogų.

      Pagrindinis kelionės tikslas buvo aplankyti kasmetinę pasaulinę mokymo(si) technologijų  parodą Londone. Pabuvoti BETT parodoje svajojau jau keletą metų, nes labai domiuosi informacinių komunikacinių technologijų taikymu ugdymo(si) procese. 

      BETT ( British Education and Training Technology) paroda Londone šiemet vyko 25-tą kartą. Parodos plotai milžiniški. Šiemet buvo užimtos 2 didžiulės Olimpios parodų komplekso salės su galerijomis.

      Kaip ir tikėjausi, Londono BETT paroda man padarė patį didžiausią įspūdį. Sužavėjo Didžiosios Britanijos švietimo kryptingas informacinių komunikacinių tehnologijų integravimas į ugdymą, inovatyvių metodų naudojimas. Aiškiai matyti, kad IKT  kuriančių ir gaminančių kompanijų garbės reikalas savo produktus pritaikyti ir pasiūlyti ugdymui. Šių kompanijų svetainėse puikuojasi BETT parodos logotipas. Akivaizdu, kad dalyvavimas šioje parodoje, o juo labiau apdovanojimas joje yra prestižinis dalykas.           

      Akivaizdžiai įsitikinau, kad ugdyme galima panaudoti visas žmonijos iki šiol sukurtas informacines komunikacines technologijas. Pradedant televizija, baigiant interaktyviomis lentomis, plazminiais ekranais ir su jais susijusiomis naujausiomis technologijomis.            

      Susidarė įspūdis, kad interaktyvios lentos jau yra Britanijos mokyklų kasdienybė, nes parodoje beveik nebuvo stendo, kuriame nebūtų naudojamasi kuria nors iš šių lentų. O visos kuriamos programos ir kitos technologijos, gali būti integruotai naudojamos su interaktyviomis lentomis.           

      Parodos metu buvo aiškiai matyti, kad viskas, kas kuriama nauja, kuriama kryptingai mažinant pamokos laiko, mokytojo pasirengimo pamokai, mokinių darbų taisymo ir vertinimo laiko sąnaudas, keliant mokinių mokymosi motyvaciją.

      Ypač man šioje srityje patiko AIMER mokinių atsakymų vertinimo programa. Ji gali būti naudojama grupiniame darbe ir vertina visos grupės mokinių atsakymus bei rodo teisingų visos klasės bei atskirų grupių atsakymų procentą. Mokytojui tai suteikia galimybę matyti tiek visos klasės, tiek individualų kiekvieno mokinio progresą, kuris gali būti pateiktas grafikų, lentelių ar kitokia forma. Ši programa tampa dar efektyvesne, ją naudojant su „Promethean Activote and Activexpresion” technologijomis. Tai į mobilų telefoną panašūs įrenginiai, kurių pagalba mokinys gali ne tik pasirinkti teisingą atsakymą, bet ir, atsakydami į interaktyviame ekrane matomus klausimus ar užduotis, parašyti skaičius, simbolius, žodžius ir frazes. Mokytojas gali naudotis jau parengtomis užduotimis arba gali jas sudaryti pats. Manau, kad šita technologija leidžia efektyviau panaudoti pamokos ir mokytojo laiką. Panašių technologijų parodoje buvo ir daugiau.           

      Didžiosios Britanijos mokytojai gali naudotis didžiuliais informacinių komunikacinių technologijų pagalba sukurtais ir sukauptais mokymo(si) resursais. Tai ir atskiros mokomosios programos, ir tiesiog dideli internetiniai portalai, kuriuose mokyklos registruojasi ir gali naudotis ten patalpintais resursais. Tokių portalų yra ne vienas. Todėl egzistuoja galimybė mokykloms rinktis. Pavyzdžiui, tūkstančiai mokomųjų programų ir video medžiagos sukaupta ir prieinama Teacher TV, Pupils TV internetiniuose portaluose.

      Taip pat populiarios mokymo(si) platformos, kuriose esančių technologijų pagalba mokytojai ir mokiniai gali kurti mokymo priemones, konstruoti, daryti bandymus, tikrinant iškeltas hipotezes ir pan., dalintis informacija, bendrauti.                       

      Žinoma, aš daugiau domėjausi specialiuoju ugdymu. Specialiųjų poreikių mokinių mokymui bei jų aplinkos tinkamam pritaikymui parodoje taip pat buvo skiriamas nemažas dėmesys. Tam buvo skirta speciali parodos zona. Domėjausi įvairiomis mokomosiomis programomis spec. poreikių mokinių ugdymui, o jų buvo labai daug ir ne vien Didžiosios Britanijos kompanijų. 

logotipas

      Pasinaudodama proga, kad esu Londone, pabuvojau ir kitoje tomis pat dienomis vykusioje parodoje 2009 the SPECIAL NEEDS fringe, skirtoje išimtinai specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui. Šioje nedidelėje parodoje koncentruotai buvo galima pamatyti ir, konsultuojant specialistams, išbandyti naujausią kompiuterinę techninę ir programinę įrangą, skirtą specialiųjų poreikių turintiems asmenims ir jų ugdytojams. Visa tai vyko labai jaukioje, šeimyniškoje aplinkoje, kur buvo matyti, kad susirinko bendraminčiai. Šitoje parodoje padariau išvadą, kad šioje srityje Lietuva nėra atsiliekanti šalis. Visos parodoje matytos technologijos yra naudojamos vienoje ar kitoje Lietuvos specialiojoje ugdymosi įstaigoje. Kai ką turi ir mūsų mokykla. Žinoma tai nėra visuotinai paplitę. Bet reiškia, kad nesame izoliuoti nuo pasaulio ir naujausios technologijos vienaip ar kitaip pas mus ateina.

      Abiejų parodų metu vyko įvairūs seminarai, kurių metu pedagogai dalinosi  patirtimi informacinių komunikacinių technologijų naudojimo ugdyme klausimais.

      Apibendrindama noriu pasakyti, kad, lankydama parodas, įsitikinau, jog tinkamai ir kryptingai naudojamos IKT turi didžiulį teigiamą poveikį ugdymo(si) procesui,  pasisėmiau naujų idėjų, kaip galėčiau ir su turimais nedideliais resursais tobulinti IKT naudojimą savo darbe.